Parallels Virtuozzo

HOSTEX hostingo ir VDS paslaugoms naudojame Virtuozzo virtualizacijos platformą. Virtuozzo yra operacinės sistemos lygio virtualizacijos technologija, naudojanti Linux branduolį bei GNU/Linux komandinę aplinką (tiesa, kiek modifikuotą). Šios komercinės platformos atviro kodo atitikmuo yra OpenVZ, turinti keletą skirtumų, apie kuriuos galbūt galima būtų parašyti atskirą blog’o įrašą.

Virtuozzo leidžia fiziniam severiui leisti keletą izoliuotų operacinės sistemos vienetų, vadinamų konteineriais ar virtualiomis aplinkomis (angl. Virtual Environments – VE). Ši technologija panaši į FreeBSD Jails ar Solaris Zones.

Keli Virtuozzo (OpenVZ), per daug nesigilinant į niuansus, skirtumai nuo alternatyvių virtualizacijos sprendimų trumpai:

1. Nevirtualizuoja serverio techninės įrangos (”geležies”), kaip Qemu ar VMWare
2. Neparavirtualizuoja geležies – vienas kernelis (Xen reikia kernelio kiekvienai VE)
3. Maži su virtualizacija susiję kaštai (sunaudoja tik 2-3% serverio resursų) – vienas iš esminių operacinės sistemos lygio virtualizacijos pranašumų
4. Realios galimybės migruoti VE į kitą serverį “gyvai”. Migravimo metu OS neperkraunama, maksimalus veikimo “sustojimas” – iki 30-ies sekundžių (dažniausiai – 3-5 sek.).

Mane labiausiai “veža” 2 virtualizacijos  privalumai:

1. Abstrakcija nuo geležies – migruoji kitur jei/kai reikia “augt” ar “mažėt”
2. Galimybė turėti identiškas sistemų (VE arba virtualių mašinų – priklausomai nuo virtualizacijos tipo) kopijas, taip vadinamus klonus. Jokių problemų norint prasitestuoti kokius nors atnaujinimus, pakeitimus ir panašiai (nežinau kaip pas jus su bemiegėm naktim, bet aš anksčiau tokių turėjau pakankamai…). Jokių griuvimų “realiose” (produkcinėse) sistemose.

Trumpai pavardinus keletą skirtumų bei privalumų, norėtųsi paminėti ir idejas kam žmonės naudoja virtualizaciją:

1. Stebi savo kompiuterių darbą iš nutolusios vietos (monitoring) – nagios, cacti, zabbix. Jei reikia – ir naudodamiesi VPN (OpenVPN).
2. Didelio pasiekiamumo ir apkrovos pasdalinimo (angl. high availability and load balancing) sistemų diegimui. Tokiu atveju keletas virtualių sistemų užtikrina servisų pasiekiamumą ir/arba dalinasi darbo krūvius.
3. Universalioms failų talpykloms. Ypač naudojant fuse:
   • ntfs-fuse – skaitom NTFS failus
   • sshfs – mountuojam nutolusių serverių failų sistemas per ssh
   • GmailFS – naudojam gmail kaip talpyklą
   • webdav (wdfs) – (http://www.linux.com/archive/feature/146306)
   • VPN (OpenVPN)

t.y visų šių variantų apibendrintas bruožas būtų toks: nutolęs taškas (VE) abstrahuoja duomenų ir/arba kompiuterių pasiekiamumą iš kitų vietų (kur jos bebūtų – gmail, kitame serveryje per ssh, web_dav, ar jungiamasi prie kažko per VPN).

Nevardinsiu standartinių panaudojimo galimybių, kur VPS naudojami kaip operacinės sistemos vienetai su garantuotais sisteminių resursų vienetais (skirtingai nei shared hostinime).

Paprastai kalbant, šiandien naudojant virtualizaciją yra palaikoma didžioji dalis dedikuoto serverio savybių už priimtinesnę kainą. Ir nebėra jokio pagrindo jos bijoti.