Parallels Virtuozzo

HOSTEX hostingo ir VDS paslaugoms naudojame Virtuozzo virtualizacijos platformą. Virtuozzo yra operacinės sistemos lygio virtualizacijos technologija, naudojanti Linux branduolį bei GNU/Linux komandinę aplinką (tiesa, kiek modifikuotą). Šios komercinės platformos atviro kodo atitikmuo yra OpenVZ, turinti keletą skirtumų, apie kuriuos galbūt galima būtų parašyti atskirą blog’o įrašą.

Virtuozzo leidžia fiziniam severiui leisti keletą izoliuotų operacinės sistemos vienetų, vadinamų konteineriais ar virtualiomis aplinkomis (angl. Virtual Environments – VE). Ši technologija panaši į FreeBSD Jails ar Solaris Zones.

Keli Virtuozzo (OpenVZ), per daug nesigilinant į niuansus, skirtumai nuo alternatyvių virtualizacijos sprendimų trumpai:

1. Nevirtualizuoja serverio techninės įrangos (“geležies”), kaip Qemu ar VMWare
2. Neparavirtualizuoja geležies – vienas kernelis (Xen reikia kernelio kiekvienai VE)
3. Maži su virtualizacija susiję kaštai (sunaudoja tik 2-3% serverio resursų) – vienas iš esminių operacinės sistemos lygio virtualizacijos pranašumų
4. Realios galimybės migruoti VE į kitą serverį “gyvai”. Migravimo metu OS neperkraunama, maksimalus veikimo “sustojimas” – iki 30-ies sekundžių (dažniausiai – 3-5 sek.).

Mane labiausiai “veža” 2 virtualizacijos  privalumai:

1. Abstrakcija nuo geležies – migruoji kitur jei/kai reikia “augt” ar “mažėt”
2. Galimybė turėti identiškas sistemų (VE arba virtualių mašinų – priklausomai nuo virtualizacijos tipo) kopijas, taip vadinamus klonus. Jokių problemų norint prasitestuoti kokius nors atnaujinimus, pakeitimus ir panašiai (nežinau kaip pas jus su bemiegėm naktim, bet aš anksčiau tokių turėjau pakankamai…). Jokių griuvimų “realiose” (produkcinėse) sistemose.

Trumpai pavardinus keletą skirtumų bei privalumų, norėtųsi paminėti ir idejas kam žmonės naudoja virtualizaciją:

1. Stebi savo kompiuterių darbą iš nutolusios vietos (monitoring) – nagios, cacti, zabbix. Jei reikia – ir naudodamiesi VPN (OpenVPN).
2. Didelio pasiekiamumo ir apkrovos pasdalinimo (angl. high availability and load balancing) sistemų diegimui. Tokiu atveju keletas virtualių sistemų užtikrina servisų pasiekiamumą ir/arba dalinasi darbo krūvius.
3. Universalioms failų talpykloms. Ypač naudojant fuse:
   • ntfs-fuse – skaitom NTFS failus
   • sshfs – mountuojam nutolusių serverių failų sistemas per ssh
   • GmailFS – naudojam gmail kaip talpyklą
   • webdav (wdfs) – (http://www.linux.com/archive/feature/146306)
   • VPN (OpenVPN)

t.y visų šių variantų apibendrintas bruožas būtų toks: nutolęs taškas (VE) abstrahuoja duomenų ir/arba kompiuterių pasiekiamumą iš kitų vietų (kur jos bebūtų – gmail, kitame serveryje per ssh, web_dav, ar jungiamasi prie kažko per VPN).

Nevardinsiu standartinių panaudojimo galimybių, kur VPS naudojami kaip operacinės sistemos vienetai su garantuotais sisteminių resursų vienetais (skirtingai nei shared hostinime).

Paprastai kalbant, šiandien naudojant virtualizaciją yra palaikoma didžioji dalis dedikuoto serverio savybių už priimtinesnę kainą. Ir nebėra jokio pagrindo jos bijoti.

Lietuva yra pirmoji šalis pasaulyje pagal duomenų siuntimo internetu spartą.  Tokius rezultatus pateikia populiariausias interneto spartos matavimo tinklas Speedtest.net. Pagal duomenų gavimo spartą Lietuva pasaulyje yra ketvirta.

Pagal SpeedTest.net Lietuva - pirmoji!

Kovo pabaigoje savo duomenų centre įdiegėme serverį, aptarnaujantį užklausas tų žmonių, kurie nori išmatuoti savo interneto ryšio spartą. Rezultatai su atitinkamais duomenimis iš kitų šalių yra palyginami automatiškai ir yra reprezentatyvūs tarptautiniame kontekste.

Lietuviškasis Speedtest.net serveris nuo įdiegimo dienos aptarnavo daugiau nei 75 tūkstančius testų. Vidutinis rezultatas – 11 Mbps (megabitų per sekundę) duomenų gavimo bei 8 Mbps duomenų siuntimo sparta. Pavyzdžiui, JAV ryšio sparta yra atitinkamai 6 Mbps ir 1 Mbps.

Pagal duomenų gavimo (angl. download) spartą Lietuvą šiuo metu lenkia tik Pietų Korėja, Japonija ir Švedija, garsėjančios ypač moderniomis duomenų perdavimo infrastruktūromis. Pagal duomenų siuntimo (angl. upload) spartą pirmaujančiai Lietuvai neprilygsta net Japonija.

Svetainėje Speedtest.net, kurioje internautai gali išmatuoti savo interneto ryšio spartą, per mėnesį atliekama 20 milijonų testų. Šis projektas, jungiantis kelis šimtus po visą pasaulį išdėstytų serverių, laikomas interneto spartos testavimo standartu. Vartotojui atliekant testą parenkamas arčiausiai esantis serveris.

Interneto ryšio spartą nulemia duomenų perdavimo infrastruktūra. Jos pažangumas priklauso nuo interneto ryšio kanalų pralaidumo tarp vartotojo kompiuterio ir interneto turinio. Turinys – tinklapiai, el. paštas – yra saugomas duomenų centruose.

HOSTEX duomenų centras, kuriame įkurtas Speedtest.net serveris, turi tiesioginius šviesolaidinius sujungimus su visais didžiausiais interneto paslaugų tiekėjais, dėl to bet kuris Lietuvoje esantis interneto vartotojas turi didžiausios įmanomos spartos ryšį su tinklapiais, esančiais šiame duomenų centre.

Speedtest.net duomenimis, didžiausio pralaidumo interneto ryšio kanalus turi vartotojai Kauno apskrityje. Vilniaus apskritis yra antroje, Šiaulių – trečioje vietoje.

Daugumos interneto svetainių savininkų daroma klaida – laikyti svetainę nemokamai arba pigiausiai paslaugą tiekiančioje įmonėje. Ateina laikas, kai pigi paslauga nebetenkina Jūsų ir lankytojų ir lieka tik viena išeitis – perkelti svetainę pas kitą paslaugos tiekėją, galintį užtikrinti geresnes sąlygas: greitesnį ryšį su serveriais, didžiausią paslaugos pateikiamumą, naujesnes technologijas arba geriausią klientų aptarnavimą. Žemiau pateikiame žingsnius, kuriuos atlikus svetainės perkėlimas iš vieno serverio į kitą bus “neskausmingas” ir paprastas.

Pirmasis žingsnis – Paslaugos užsakymas pas naują tiekėją.

Jeigu nusprendėte perkelti svetainę pas naują paslaugos tiekėją, pradžioje Jums reikia užsisakyti paslaugas. Jeigu Jūsų svetainėje naudojama duomenų bazė, įsitikinkite, kad naujas paslaugų paketas naudoja tą pačią duomenų bazės technologiją. Jeigu svetainė naudoja ASP (Active Server Pages), tokiu atveju jums reikalingas hostingo planas veikiantis WINDOWS platformoje. Jeigu svetainė naudoja PHP kalbą ir MySQL duomenų baząę - Jums greičiausiai tiks LINUX pagrindu veikiantis hostingo serveris. Saugiausia pasirinkti būtent šią platformą, didžioji dauguma svetainių talpinamos Linux serveriuose. Yra begalės kitų technologijų, kurių pagrindais sukurtos svetainės, tad būtina įsitikinti, kad svetainė veiks naujo paslaugos tiekėjo serveryje. Užsisakę paslaugas galime keliauti link antrojo žingsnio.

Antrasis žingsnis – Atsarginė esamos svetainės kopija

Yra keletas būdų padaryti rezervines esamos svetainės kopijas. Populiariausias – FTP protokolu į savo kompiuterį perkelti visus svetainės duomenis (jeigu naudojama duomenų bazė, reikia išsaugoti ir ją), kuriuos vėliau tokiu pačiu principu perkelsite į naują hostingo serverį.

Trečiasis žingsnis – El. pašto dėžučių sukūrimas

Tam, kad paslaugos migracija įvyktų sklandžiai, naujame hostingo serveryje Jums reikia susikurti el. pašto dėžutes, kad vėliau nukreipus Jūsų domeną į naują serverį sutrikimai su el. paštu būtų minimaliai skausmingi. Sukūrus el. pašto dėžutes naujame serveryje, pašto programoje taip pat reikia pakeisti nustatymus kad prisijungtumėte prie naujo serverio.
Jeigu šiuo metu (kai dar paslauga neperkelta) el. paštui skaityti naudojatės webmail sistema, patartina visus laiškus parsisiųsti į savo kompiuterį su el. pašto programa arba (jeigu yra galimybė) atlikti eksportavimą tiesiai iš webmail sistemos. (Šie veiksmai reikalingi jeigu norite išsisaugoti senus laiškus).

Ketvirtasis žingsnis – Svetainės perkėlimas į naują serverį

Svetainę įkelti į naują serverį galite tokiu pačiu principu, kaip ir darėte jos atsarginę kopiją – FTP protokolu. Gali skirtis direktorijų pavadinimai į kuriuos reikėtų kelti svetainės bylas, variantai gali būti panašūs į šiuos: /httpdocs/ , /www/ , /www-data/ arba /www/data/. Jeigu svetainėje naudojama duomenų bazė, reikėtų atlikti jos importavimą.

Atlikus svetainės failų ir duomenų bazės perkėlimą į naują serverį būtina patikrinti ar svetainė veikia korektiškai. Jeigu naudojatės windows operacine sistema tuomet hosts byloje (pvz.: c:\windows\system32\drivers\etc\hosts) su teksto redaktoriumi (gali reikėti Administratoriaus teisių), bylos apačioje įrašykite tokią eilutę (duomenis reikia rašyti tikrus, t.y. IP adresas turi būti naujo serverio kuriame laikoma Jūsų svetainė, o www.jusu_domenas.lt – tikrasis jūsų domenas), pvz.:

192.168.0.1   www.jusu_domenas.lt

Išsaugojus pakeitimus hosts byloje ir naršyklėje surinkus www.jusu_domenas.lt svetainę užkraus iš naujo serverio ir Jūs galėsite pamatyti ar viskas perkelta ir funkcionuoja korektiškai. Atlikus testavimą įrašą iš hosts bylos pašalinkite.

Penktasis žingsnis – Domeno nukreipimas į naują serverį.

Perkėlus svetainę ir atlikus jos veikimo testus atėjo laikas nukreipti domeną į naują serverį. Tam, kad domenas būtų nukreiptas į naują serverį, Jums reikia pakeisti vardų serverių reikšmes į naujojo tiekėjo. Juos jums gali suteikti įmonė, kurioje užsisakėte hostingo paslaugas, esantis paslaugos tiekėjas arba domenus registruojanti institucija. Turėkite omenyje, kad kiekvienas paslaugos tiekėjas naudoja skirtingus laiko nustatymus DNS zonoms atnaujinti. Domenui atlikus DNS zonos pakeitimus į naują serverį gali kreipti jau po 5 minučių, gali ir po 24 valandų. Šioje vietoje rekomenduojame palaukti kol DNS įrašai atsinaujins.

Šeštasis žingsnis – Nutraukite seną hostingo paslaugų teikimo sutartį

Jeigu svetainės perkėlimas pavyko sklandžiai ir viskas veikia kaip ir tikėjotės, laikas nutraukti seną paslaugos teikimo sutartį. Nutraukėte sutartį? Sveikiname, Jūsų svetainė sėkmingai perkelta į naują hostingo serverį pas kitą paslaugų tiekėją.

Išvados

Taigi, kaip pamatėme svetainės perkėlimas pas kitą paslaugos tiekėją išties yra nesunkus darbas, jeigu laikysitės aukščiau aprašytų žingnių eiliškumo šis procesas minimaliai sutrikdys Jūsų svetainės bei el. Pašto paslaugų veikimą.