﻿<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>HOSTEX tinklaraštis &#187; apkrovimas</title>
	<atom:link href="http://www.hostex.lt/blog/tag/apkrovimas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.hostex.lt/blog</link>
	<description>Hostingas, serveriai, optimizavimas, saugumas.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 29 Sep 2009 06:15:51 +0000</lastBuildDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=2.8.6</generator>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
			<item>
		<title>Virtualizacijos privalumai ir trūkumai</title>
		<link>http://www.hostex.lt/blog/2009/05/virtualizacijos-privalumai-ir-trukumai/</link>
		<comments>http://www.hostex.lt/blog/2009/05/virtualizacijos-privalumai-ir-trukumai/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 27 May 2009 20:49:29 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Vidmantas Mešlius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Įspūdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[apkrovimas]]></category>
		<category><![CDATA[serveris]]></category>
		<category><![CDATA[VDS]]></category>
		<category><![CDATA[virtualizacija]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.hostex.lt/blog/?p=101</guid>
		<description><![CDATA[HOSTEX hostingo ir VDS paslaugoms naudojame Virtuozzo virtualizacijos platformą. Virtuozzo yra operacinės sistemos lygio virtualizacijos technologija, naudojanti Linux branduolį bei GNU/Linux komandinę aplinką (tiesa, kiek modifikuotą). Šios komercinės platformos atviro kodo atitikmuo yra OpenVZ, turinti keletą skirtumų, apie kuriuos galbūt galima būtų parašyti atskirą blog&#8217;o įrašą.
Virtuozzo leidžia fiziniam severiui leisti keletą izoliuotų operacinės sistemos vienetų, vadinamų [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<div id="attachment_110" class="wp-caption alignright" style="width: 130px"><img class="size-full wp-image-110" title="Virtuozzo Containers" src="http://www.hostex.lt/blog/wp-content/uploads/2009/05/virtuozzo_40_box_small.gif" alt="Parallels Virtuozzo" width="120" height="162" /><p class="wp-caption-text">Parallels Virtuozzo</p></div>
<p>HOSTEX hostingo ir VDS paslaugoms naudojame <a title="Virtuozzo" href="http://www.parallels.com/products/virtuozzo/" target="_blank">Virtuozzo</a> virtualizacijos platformą. Virtuozzo yra operacinės sistemos lygio virtualizacijos technologija, naudojanti Linux branduolį bei GNU/Linux komandinę aplinką (tiesa, kiek modifikuotą). Šios komercinės platformos atviro kodo atitikmuo yra OpenVZ, turinti keletą skirtumų, apie kuriuos galbūt galima būtų parašyti atskirą blog&#8217;o įrašą.</p>
<p>Virtuozzo leidžia fiziniam severiui leisti keletą izoliuotų operacinės sistemos vienetų, vadinamų konteineriais ar virtualiomis aplinkomis (angl. Virtual Environments &#8211; VE). Ši technologija panaši į <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/FreeBSD_jail" target="_blank">FreeBSD Jails</a> ar <a href="http://www.sun.com/bigadmin/content/zones/" target="_blank">Solaris Zones</a>.</p>
<p>Keli Virtuozzo (OpenVZ), per daug nesigilinant į niuansus, skirtumai nuo alternatyvių virtualizacijos sprendimų trumpai:</p>
<ol>
<li>Nevirtualizuoja serverio techninės įrangos (&#8221;geležies&#8221;), kaip Qemu ar VMWare</li>
<li>Neparavirtualizuoja geležies &#8211; vienas kernelis (Xen reikia kernelio kiekvienai VE)</li>
<li>Maži su virtualizacija susiję kaštai (sunaudoja tik 2-3% serverio resursų) &#8211; vienas iš esminių operacinės sistemos lygio virtualizacijos pranašumų</li>
<li>Realios galimybės migruoti VE į kitą serverį &#8220;gyvai&#8221;. Migravimo metu OS neperkraunama, maksimalus veikimo &#8220;sustojimas&#8221; &#8211; iki 30-ies sekundžių (dažniausiai &#8211; 3-5 sek.).</li>
</ol>
<p>Mane labiausiai &#8220;veža&#8221; 2 virtualizacijos  privalumai:</p>
<ol>
<li>Abstrakcija nuo geležies &#8211; migruoji kitur jei/kai reikia &#8220;augt&#8221; ar &#8220;mažėt&#8221;</li>
<li>Galimybė turėti identiškas sistemų (VE arba virtualių mašinų &#8211; priklausomai nuo virtualizacijos tipo) kopijas, taip vadinamus klonus. Jokių problemų norint prasitestuoti kokius nors atnaujinimus, pakeitimus ir panašiai (nežinau kaip pas jus su bemiegėm naktim, bet aš anksčiau tokių turėjau pakankamai&#8230;). Jokių griuvimų &#8220;realiose&#8221; (produkcinėse) sistemose.</li>
</ol>
<p>Trumpai pavardinus keletą skirtumų bei privalumų, norėtųsi paminėti ir idejas kam žmonės naudoja virtualizaciją:</p>
<ol>
<li>Stebi savo kompiuterių darbą iš nutolusios vietos (monitoring) &#8211; nagios, cacti, zabbix. Jei reikia &#8211; ir naudodamiesi VPN (OpenVPN).</li>
<li>Didelio pasiekiamumo ir apkrovos pasdalinimo (<em>angl. high availability and load balancing</em>) sistemų diegimui. Tokiu atveju keletas virtualių sistemų užtikrina servisų pasiekiamumą ir/arba dalinasi darbo krūvius.</li>
<li>Universalioms failų talpykloms. Ypač naudojant fuse:
<ul>
<li>ntfs-fuse &#8211; skaitom NTFS failus</li>
<li>sshfs &#8211; mountuojam nutolusių serverių failų sistemas per ssh</li>
<li>GmailFS  &#8211; naudojam gmail kaip talpyklą</li>
<li>webdav (wdfs) &#8211;  (http://www.linux.com/archive/feature/146306)</li>
<li>VPN (OpenVPN)</li>
</ul>
</li>
</ol>
<p>t.y visų šių variantų apibendrintas bruožas būtų toks: nutolęs taškas (VE) abstrahuoja duomenų ir/arba kompiuterių pasiekiamumą iš kitų vietų (kur jos bebūtų &#8211; gmail, kitame serveryje per ssh, web_dav, ar jungiamasi prie kažko per VPN).</p>
<p>Nevardinsiu standartinių panaudojimo galimybių, kur VPS naudojami kaip operacinės sistemos vienetai su <em>garantuotais</em> sisteminių resursų vienetais (skirtingai nei shared hostinime).</p>
<p>Paprastai kalbant, šiandien naudojant virtualizaciją yra palaikoma didžioji dalis dedikuoto serverio savybių už priimtinesnę kainą. Ir nebėra jokio pagrindo jos bijoti.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.hostex.lt/blog/2009/05/virtualizacijos-privalumai-ir-trukumai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Serverio apkrovimo stebėjimas ir informavimas el.paštu</title>
		<link>http://www.hostex.lt/blog/2009/04/serverio-apkrovimo-stebejimas-ir-informavimas-elpastu/</link>
		<comments>http://www.hostex.lt/blog/2009/04/serverio-apkrovimo-stebejimas-ir-informavimas-elpastu/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 01 Apr 2009 14:24:47 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Mindaugas Beniušis</dc:creator>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[apkrovimas]]></category>
		<category><![CDATA[monit]]></category>
		<category><![CDATA[monitoringas]]></category>
		<category><![CDATA[VDS]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.hostex.lt/blog/?p=45</guid>
		<description><![CDATA[Naudojant dedikuotus ir virtualius dedikuotus serverius (VDS) yra naudinga gauti pranešimus apie pernelyg didelį serverio apkrovimą. Tai (ir žymiai daugiau) sugeba programėlė monit. Norėdami ją įdiegti turite turėti prieigą prie serverio per ssh. Susiinstaliuokite paketą yum pagalba jei naudojate DAG repozitoriją:
yum &#8211;enable rpmforge install monit -y
monit konfigūravimas paprastas, dažnu atveju pakanka atkomentuoti eilutes faile /etc/monit.conf. Tam [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Naudojant dedikuotus ir virtualius dedikuotus serverius (VDS) yra naudinga gauti pranešimus apie pernelyg didelį serverio apkrovimą. Tai (ir žymiai daugiau) sugeba programėlė <strong>monit</strong>. Norėdami ją įdiegti turite turėti prieigą prie serverio per <strong>ssh</strong>. Susiinstaliuokite paketą <strong>yum</strong> pagalba jei naudojate DAG <a href="http://dag.wieers.com/">repozitoriją</a>:</p>
<blockquote><p>yum &#8211;enable rpmforge install monit -y</p></blockquote>
<p><strong>monit</strong> konfigūravimas paprastas, dažnu atveju pakanka atkomentuoti eilutes faile /etc/monit.conf. Tam galite naudoti teksto redaktorius <strong>nano</strong>, <strong>pico</strong>, <strong>mcedit</strong>. Pastarasis patogus pradedantiesiems vartotojams, panašus į Windows sistemoje naudojamą &#8216;Total Commander&#8217;.<br />
Atsidarykite failą:</p>
<blockquote><p>mcedit /etc/monit.conf</p></blockquote>
<p>Jei sistemoje nėra mcedit programos, susiinstaliuokite paketą <strong>mc</strong>:</p>
<blockquote><p>yum install mc -y</p></blockquote>
<p>Pradžiai pakaks atkomentuoti šias eilutes(Jų reikšmės pateiktos standartinės):</p>
<blockquote>
<p style="padding-left: 30px;">set daemon  120</p>
<p style="padding-left: 30px;"># žemiau nurodykite pašto serverį laiškų siuntimui<br />
set mailserver mail.domain.tld</p>
<p style="padding-left: 30px;"># žemiau nurodykite el. pašto adresą laiškų siuntimui<br />
set alert sysadm@domain.tld</p>
<p style="padding-left: 30px;">check system host.domain.tld</p>
<p style="padding-left: 30px;"># žemiau nurodykite sąlygas kada reikia siųsti laiškus<br />
if loadavg (1min) &gt; 4 then alert<br />
if loadavg (5min) &gt; 2 then alert<br />
if memory usage &gt; 75% then alert<br />
if cpu usage (user) &gt; 70% then alert<br />
if cpu usage (system) &gt; 30% then alert<br />
if cpu usage (wait) &gt; 20% then alert
</p></blockquote>
<p>Atlikę reikiamus pakeitimus išsaugokite failą ir paleiskite servisą:</p>
<blockquote><p>
/sbin/service monit start
</p></blockquote>
<p>Ši komanda leis startuoti monit servisui ir po VDS perkrovimo:</p>
<blockquote><p>
chkconfig &#8211;level 345 monit on
</p></blockquote>
<p>Serverio apkrovimui pasiekus aprašytas reikšmes, nurodytu el.pašto adresu apie tai bus išsiųstas pranešimas.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.hostex.lt/blog/2009/04/serverio-apkrovimo-stebejimas-ir-informavimas-elpastu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
