Pats laikas pasikliauti naujausiomis technologijomis ir žengti žingsnį į priekį – sukurkite parduotuvę internete.  Keičiantis tradicinių parduotuvių pirkėjų įpročiams, Jūs galėsite savo klientams pasiūlyti įsigyti prekes nekeliant kojos iš namų, taip sutaupant laiko ir suteikiant klientui pasitenkinimą. Patenkinti pirkėjai ne tik tampa lojalūs, bet tokiais padaro ir savo bičiulius, nemokamai reklamuodami Jūsų parduotuvę, o tai reiškia nuolat augantį klientų ratą.

Tiesioginė nauda:

Padidėjusios pajamos. Sumaniai vykdant marketingo kampaniją, Jūs galėsite pritraukti klientus iš viso pasaulio. El. parduotuvė dirbs be išeiginių, visą parą, net švenčių dienomis bei savaitgaliais. Virtualios parduotuvės plotas beribis, parduokite tiek kiek turite, o atsiskaitymą už parduotas prekes gausite iš karto per integruotas mokėjimo sistemas.

Sumažintos išlaidos. Kadangi parduotuvė virtuali, Jums nereikės mokėti patalpų nuomos, mokėti atlyginimų pardavėjams bei sandėlio darbuotojams. Sena tiesa, kad laikas = pinigai, prekes el. parduotuvėje galėsite pateikti pardavimui akimirksniu taip sutaupydami daugybę laiko.

Resursų valdymas. Prekių valdymas elektroninėje erdvėje yra daug paprastesnis. El parduotuvėje Jūs galite kategorizuoti prekes pagal atskiras kategorijas, kiekvienos prekės modeliui suteikti tik jam būdingus atributus, vykdyti prekių paiešką. Ataskaitas apie pardavimus, prekių kiekį sandėlyje ir pan. Jūs galėsite matyti realiuoju laiku, tad nereikės laukt, kol pardavėjas Jums pristatys pardavimų ataskaitas. Lengvai administruojama klientų duomenų bazė leidžia sudaryti lojaliausių klientų sąrašus ir jiems pasiūlyti prekes palankiausiomis kainomis.

Daug ir gražiai apie naudą, tiesa? Taip, tai keli iš daugelio parduotuvės privalumų, tačiau nepamirškite, kad viskas priklauso nuo to, kaip Jūs pateiksite prekyvietę savo pirkėjams. Štai keli pagrindiniai momentai į kuriuos būtina atsižvelgti:

• Parduotuvės intuityvumas. Užsukusiam pirkėjui iš karto turi būti aišku, kaip naudotis svetainės navigacija, lengva norimos prekės paieška. Jeigu klientas per 3-5s nesusigaudo kur jam spausti kai nori pasiekti informaciją, kurios jam reikia, jis uždaro svetainę ir vargu ar kada dar į ją sugrįš. Netingėkite pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie parduodamas prekes, sukurkite kategorijas, kad paieška būtų kiek įmanoma tikslesnė.

• Marketingas / rinkodara. Vienas didžiausių galvos skausmų yra parduotuvės reklaminė kampanija. Atminkite, reklama neturi erzinti pirkėjų. Jeigu atsidarę parduotuvę Jūs kas savaitę siųsite reklaminius pranešimus el.paštu apie naujai atidarytą parduotuvę, vargu ar sulauksite planuojamo lankytojų srauto. Subtilus reklaminis skydelis (baneris) ar reklama “Google” paieškos sistemoje duos geresnių rezultatų jeigu tiksliai žinosite kokiam lankytojui ir kur pateikti reklamą.

• Klientų lojalumo programos. Nepamirškite esamų klientų telkdami visą dėmesį ties naujais. Kurkite lojalumo programas, specialius pasiūlymus esamiems klientams, taip skatindami jų lojalumą. Kliento lojalumas sumenks arba visai išnyks, jeigu nesulauks iš Jūsų grįžtamojo ryšio. Prisiminkite, geriau mažiau naujų klientų, negu bent vienas prarastas iš esamų.

Galite patys išmėginti kaip tai veikia ir įsitikinti, kad pradėti verslą internete išties paprasta.

www.hostex.lt/e-parduotuve/

Dabartinė nauja tvarka – tai sena gera daugumoje domenų naudojama “first come – first served” tvarka. Jei domenas laisvas, galima jį užregistruoti.

Įmonėms, kurios planuoja kada nors turėti .lv domeną siūlome nesnausti.

Anksčiau, pačioje interneto populiarėjimo pradžioje, hakerių atakos buvo nukreiptos prieš konkrečias svetaines – susibūrę į komandas, hakeriai bandydavo įsilaužti į svarbių įstaigų kompiuterių sistemas, pavogti slaptą informaciją iš valstybės ir panašiai. Dabar, kai internetas tapo kiekvieno žmogaus kasdienybe, atsirado naujas atakų tipas. Susipažinkite – robotai. Populiariai dar vadinami kirminais, virusais ir kitokiais gąsdinančiais žodžiais. Paprastai jie užkrečia paprastų vartotojų kompiuterius, neprižiūrimus serverius ir kitus “administratorių užmirštus” kompiuterius. Ir, skirtingai nuo hakerių atakų, jie tai daro be žmogaus įsikišimo. Jūsų kompiuteris dabar bando atspėti vaikino Josh, gyvenančio JAV, slaptažodį. Arba bando atspėti Jūsų mėgstamiausios kavinės tinklalapio slaptažodį.  Ne? Ar tikrai? O galbūt to paties Josh iš JAV kompiuteris kaip tik bando “nulaužti” jūsų svetainę?

Jei jūs turite serverį, į jį garantuotai buvę bandymų įsilaužti. Ar tikrai jūsų svetainės laiškų siuntimo forma niekas negali pasinaudoti pašto šiukšlių siuntimui?

Reaguodami į vis didėjantį atakų kiekį (beje, mūsų serveriai patiria apie 50 bandymų įsilaužti per sekundę!), pristatome Jums naują paslaugą. Tai – profesionali serverių priežiūra.

Patikėję savo serverio priežiūrą mums, gausite kvalifikuotą konsultaciją kaip saugiai naudoti savo serverį. Na o mes pasirūpinsime kad nuomodami serverį turėtumėte kuo mažiau rūpesčių.

Labai seniai, t.y. 1994 metais tuo metu dominuojanti interneto naršyklių kompanija Netscape Communications nusprendė išspręsti nesaugaus prisijungimo prie tinklapių problemą ir sukūrė SSL (Secure Sockets Layer) duomenų šifravimo technologiją. Nors Netscape naršyklės populiarumas sumažėjo beveik iki nulio, tačiau SSL technologija plačiai naudojama iki šiol.

Duomenų šifravimas ir SSL sertifikatai

SSL sertifikato poreikį galima iliustruoti pasitelkiant elektroninės komercijos pavyzdį. Tam, kad pirkimas internete būtų saugus, privalomi du pagrindiniai aspektai:

• kreditinės kortelės duomenis ar kitą jautrią informaciją visų pirma reikia persiųsti saugiai kad pakeliui jos niekas negalėtų nuskaityti.
• turi būti užtikrinamas tiekėjo tapatumas – pirkėjas turi būti įsitikinęs kad jis duomenis persiunčia būtent pardavėjui o ne juo apsimetusiam nusikaltėliui.

Šiame scenarijuje pirmąją – saugaus duomenų perdavimo problemą – sprendžia duomenų šifravimas. Tam dažniausiai naudojamas protokolas, vadinamas SSL (Secure Sockets Layer).

Antrai problemai – tapatybės užtikrinimui – į pagalbą ateina SSL sertifikatai. Jų protėviai – asmens pasas, tapatybės arba banko kortelė. Tai – dokumentai, išduodami trečios šalies, kuria pasitiki abi pusės – vyriausybė, bankas ar kita institucija. SSL sertifikatas – tai elektroninis dokumentas, išduotas SSL sertifikato tiekėjo (angl. „Certificate Authority“ arba trumpai „CA“ ) , kuris pagal specialias proceduras patikrina įmonės registravimo dokumentus, reikalingus užtikrinti tapatumą ir užtikrina kad svetainė prie kurios jungiasi lankytojas priklauso būtent šiai įmonei. Jungiantis prie SSL sertifikatu apsaugoto tinklapio naršyklė patikrina ar sertifikatas išduotas patikimo tiekėjo ir informuoja lankytoją apie nesaugų prisijungimą, jeigu naršyklė SSL sertifikato neatpažino arba jis neatitinka kitų kriterijų (pvz.: baigėsi sertifikato galiojimas, sertifikatas išduotas kitam interneto adresui).  Toks pranešimas apie nesaugų prisijungimą gali išgasdinti lankytoją, todėl svarbu, kad jūsų pasirinkto sertifikato tiekėjo išduoti sertifikatai būtų atpažistami visų populiarių interneto naršyklių. Populiarių tiekėjų, tokių kaip Geotrust (Rapid SSL, True Business ID sertifikatai), Comodo (Instant SSL sertifikatai), Thawte ir Verisign atpažista nemažiau kaip 99 % naršyklių.

SSL sertifikatų tipai

Nors įvairių tiekėjų teikiamų SSL sertifikatų pavadinimų įvairovė yra labai didelė, tačiau visus juos galima suskirtyti į keturis tipus:

1.    SSL sertifikatai, patvirtinantys teisę naudotis domenu (angl. Domain validated);
2.    SSL sertifikatai, patvirtinantys teisę naudotis domenu ir patvirtinantys domeno užsakovo/savininko tapatybę.
3.    SSL sertifikatai, apsaugantys visus domeno subdomenus (angl. Wildcard, pvz.: apsaugo info.domenas.lt , admin.domenas.lt, pagalba.domenas.lt ir kt.)
4.    Padidinto patikimumo (angl. Extended validation arba EV) SSL sertifikatai, kuriuos išduodant įmonės duomenų patikrinimui taikomos griežtesnės procedūros. Naudojant tokį sertifikatą populiariausiose naršyklėse adreso lauke ryškiai žaliame fone rodomas įmonės kuriai suteiktas sertifikatas pavadinimas, tuo patvirtinama kad svetainė atitinka griežčiausius saugumo reikalavimus. Šie sertifikatai atsidaro neseniai, todėl senesnės naršyklės, pvz. Internet Explorer 6 žalios juostos nerodo.

Sertifikato draudimas/garantija

Dažnai prie sertifikato teikiamų privalumų nurodomas ir sertifikato draudimas/garantija, įvertintas įvairia pinigų suma. Garantijos sumos svyruoja nuo 10 000 ir net iki 1 000 000 USD. Sertifikato garantija taikoma tais atvejais, kai tinklapio lankytojas patiria žalą dėl neteisingai išduoto SSL sertifikato. Kadangi praktikoje nėra nė vieno atvejo kai garantija būtų pritaikyta, renkantis SSL sertifikatą rekomenduojame atkreipti dėmesį į kitas SSL sertifikato savybes.

Kaip pasirinkti SSL sertifikatą ir pasinaudoti jo teikiamais privalumais?

Norėdami užtikrinti, kad slaptažodžiai ar kita konfidenciali informacija (įmonių vidinio naudojimo duomenys, konfidencialūs raštai, pasiūlymai, sutartys) nepatektų į svetimas rankas, galite naudoti paprasčiausią ir pigiausią sertifikatą užtikrinanti teisę į domeną.  Tokiu būdu užtikrinamas duomenų šifravimas ir naršyklės negasdina vartotojų pranešimais apie nesaugumą.

Tačiau el. parduotuvėms (taip pat finansinių, teisinių įmonių tinklapiams) rekomenduojame įmonės tapatybę užtikrinančius SSL sertifikatus.  Įmonės tapatybę patogu komunikuoti specialios žymės (angl. Site Seal) pagalba, o dar lengviau naudojant padidinto patikimumo SSL sertifikatą su žalia juostele ( kaip tai daro https://www.paypal.com ).

Nors įsigijus ir įdiegus SSL sertifikatą duomenų šifravimas ir tapatybė užtikrinami, tačiau mes siūlome tuo neapsiriboti ir savo lankytojams nuolat komunikuoti SSL sertifikato suteikiamas vertes, duomenų šifravimo privalumus. Jeigu SSL sertifikatui suteikiama speciali žymė (Site seal), būtinai ją įdiekite į tinklapį, taip pat paminėkite kodėl jūsų tinklapis saugus.

SSL sertifikatus galite užsisakyti mūsų tinklapyje adresu www.hostex.lt/ssl-sertifikatai.

Tai yra daroma taisymo režime (arba kitaip – “Repair mode”). Jis suteikiamas visiems mūsų VDS serveriams ir yra nemokamas.

Detaliau apie šį režimą ir kaip juo pasinaudoti galite pasiskaityti mūsų pagalbos sistemoje

Magento (šio įrašo kūrimo metu tai versija 1.3.2.1) naudoja 1.7.2 versijos ZendFramework, kuriame nėra Com.php failo (failas turėtų būti magento direktorijoje, lib/Zend/Validate/Hostname/Com.php).
Nesant šiam failui, registruojantis su .com el.pašto galūne išmetamas exception’as.
Paieškos atvedė prie šių diskusijų:
http://www.magentocommerce.com/boards/viewthread/43094/
http://www.magentocommerce.com/boards/viewthread/4283/

Pirmoje nuorodoje, diskusijos pabaigoje yra prikabintas reikalingas Com.php failas, taip pat galima, kaip siūloma antroje nuorodoje, pervadinti De.php.

Abu šie sprendimai veikia.

Gero verslo!

Papildėme mūsų registruojamų domenų portfolio šiais domenais:

.MOBI, .TEL – 49 Lt per metus

.CC, .CN, .TV – 99 Lt per metus

Daugiau informacijos mūsų domenų puslapyje.

Taip pat laukiame komentarų kokių kitų domenų pageidautumėte.

Tiek naujų minčių ir įkvėpimo naujiems darbams neturėjome jau seniai. Dabar tereikia viską susidėlioti į planavimo stalčiukus ir pradėti veikti.

Šiuo įrašu norėjau pasidalinti patirtimi, įgauta pastarąsias dienas, kuriant, platinant ir apdorojant klientų pasitenkinimo apklausos rezultatus.

Visų pirma, labai svarbu pasirinkti teisingą apklausos valdymo įrankį. Esu visiškas naujokas šioje srityje, tačiau manau kad man žiauriai pasisekė – Techcrunch patweetino prieš kelias savaites apie naują apklausų įrankį – survs.com. Kaip tik tądien jie viešai paleido beta versiją, taigi tapau vienu iš pirmųjų šios sistemos bandytojų.

HOSTEX klientų apklausa

Įspūdis neišblėstantis. Tai modernus Web 2.0 kartos įrankis, turintis visas geriausias savybes – klaikiai patogų klausimyno sudarymą, visišką lankstumą vertimams, išvaizdai ir nustatymams keisti, galimybę dalintis informacija su kolegomis bei superpatogią atliktos apklausos analizę bei eksportą į išorinius failus. Galėčiau daug išsiplėsti, tačiau tiesiog nueikite ir išbandykite. Pagarba kūrėjams, rašiau jiems tik dėl kelių smulkmenų – neišsiverčia užrašas “Reset” bei nėra galimybės susieti kiekvienos anketos su išoriniu identifikatoriumi, pvz. užklausos, apie kurią vykdoma apklausa, numeriu. Žadėjo ateityje viską padaryti. Beje, ar sakiau kad šis įrankis bent kol kas – visiškai nemokamas? UPDATE: Vakar survs.com paskelbė planuojamus paslaugos įkainius. Šiek tiek keistas mėnesinio mokesčio modelis, bet 19USD mėnesiui – ne tokie jau baisūs pinigai.

Taigi, kaip aklai vištai grūdas. Todėl galėjome susikoncentruoti ties pačiu apklausos turiniu. Na, čia jau klasikiniai “marketingo tyrimai”. Klausimų turi būti nei per daug nei per mažai, šiuo konkrečiu atveju – 11, juos neskubant galima atsakyti per 3-5 minutes, priklausomai nuo to kiek rašai teksto atviruose klausimuose. Dabar jau šiek tiek gailiuosi kad įdėjome tik du atvirus klausimus. Kas mane nustebino: žmonės rašo atsiliepimus. Nežinau ar tai šiuolaikinio socialinio interneto pasėkmė (žmonės įpratę rašyti komentarus), ar turi kažką bendro su mūsų teikiamų paslaugų specifika, tačiau apie 80% atsakiusiųjų parašė bent po sakinį atviruose klausimuose.

Prie anketos rezultatų. Na, pasigirsiu – HOSTEX paslaugas draugui rekomenduotų 90% respondentų. Mano, ne specialisto vertinimu, tai įspūdingas skaičius. Jei bent kažkiek galima sulyginti šį rezultatą su amerikiečių atliekamais “Customer Satisfaction Index” matavimais (nusižiūrėjo mūsų ankstesnės tinklapio versijos mergaitę savo tituliniame :) ), tai net Apple tokio rezultato neturi.

Kitas įdomus atsakymas – artimiausiu metu pasileisti elektroninę parduotuvę planuoja 30% mūsų klientų. Žinant kad tai – visiškai bendrinė interneto svetainę ar bent domeno vardą turinti auditorija, skaičius įspūdingas. Net kukliomis prognozėmis elektroninės komercijos plėtra Lietuvoje dar tik prasideda. Artimiausiu metu pristatysime įdomių produktų šioje srityje, sekite mūsų naujienas. Tuo pačius kreipiuosi į web developerius: jei kuriate ar diegiate el. komercijos sistemas – atsiliepkite, mūsų klientams Jūsų reikia!

Taigi – per daug neišsiplėčiant – gavome krūvas atsiliepimų, minčių, idėjų. Duokite kelis mėnesius, viską po truputį įgyvendinsime. Ačiū Jums.

Beje, dėl prizų – jau galiu išduoti kas tai. Trisdešimčiai tiek burtų keliu tiek atsižvelgiant į atsiliepimų naudingumą išrinktų anketų savininkų padovanosime po 40 eurų kuponus reklamai Google AdWords tinkle. Mūsų patirtis rodo kad tai šiuo metu efektyviausias mokamas reklamavimosi būdas. Tikimės tai bus gera pradžia svetainės lankomumo didinime.

Pabaigai – klientų aptarnavimo skyrius prašė padėkoti už tokius gerus jų darbo įvertinimus ir pažadėjo, kad ir toliau stengsis būti tokie pat greiti ir paslaugūs. :)

Parallels Virtuozzo

HOSTEX hostingo ir VDS paslaugoms naudojame Virtuozzo virtualizacijos platformą. Virtuozzo yra operacinės sistemos lygio virtualizacijos technologija, naudojanti Linux branduolį bei GNU/Linux komandinę aplinką (tiesa, kiek modifikuotą). Šios komercinės platformos atviro kodo atitikmuo yra OpenVZ, turinti keletą skirtumų, apie kuriuos galbūt galima būtų parašyti atskirą blog’o įrašą.

Virtuozzo leidžia fiziniam severiui leisti keletą izoliuotų operacinės sistemos vienetų, vadinamų konteineriais ar virtualiomis aplinkomis (angl. Virtual Environments – VE). Ši technologija panaši į FreeBSD Jails ar Solaris Zones.

Keli Virtuozzo (OpenVZ), per daug nesigilinant į niuansus, skirtumai nuo alternatyvių virtualizacijos sprendimų trumpai:

1. Nevirtualizuoja serverio techninės įrangos (”geležies”), kaip Qemu ar VMWare
2. Neparavirtualizuoja geležies – vienas kernelis (Xen reikia kernelio kiekvienai VE)
3. Maži su virtualizacija susiję kaštai (sunaudoja tik 2-3% serverio resursų) – vienas iš esminių operacinės sistemos lygio virtualizacijos pranašumų
4. Realios galimybės migruoti VE į kitą serverį “gyvai”. Migravimo metu OS neperkraunama, maksimalus veikimo “sustojimas” – iki 30-ies sekundžių (dažniausiai – 3-5 sek.).

Mane labiausiai “veža” 2 virtualizacijos  privalumai:

1. Abstrakcija nuo geležies – migruoji kitur jei/kai reikia “augt” ar “mažėt”
2. Galimybė turėti identiškas sistemų (VE arba virtualių mašinų – priklausomai nuo virtualizacijos tipo) kopijas, taip vadinamus klonus. Jokių problemų norint prasitestuoti kokius nors atnaujinimus, pakeitimus ir panašiai (nežinau kaip pas jus su bemiegėm naktim, bet aš anksčiau tokių turėjau pakankamai…). Jokių griuvimų “realiose” (produkcinėse) sistemose.

Trumpai pavardinus keletą skirtumų bei privalumų, norėtųsi paminėti ir idejas kam žmonės naudoja virtualizaciją:

1. Stebi savo kompiuterių darbą iš nutolusios vietos (monitoring) – nagios, cacti, zabbix. Jei reikia – ir naudodamiesi VPN (OpenVPN).
2. Didelio pasiekiamumo ir apkrovos pasdalinimo (angl. high availability and load balancing) sistemų diegimui. Tokiu atveju keletas virtualių sistemų užtikrina servisų pasiekiamumą ir/arba dalinasi darbo krūvius.
3. Universalioms failų talpykloms. Ypač naudojant fuse:
   • ntfs-fuse – skaitom NTFS failus
   • sshfs – mountuojam nutolusių serverių failų sistemas per ssh
   • GmailFS – naudojam gmail kaip talpyklą
   • webdav (wdfs) – (http://www.linux.com/archive/feature/146306)
   • VPN (OpenVPN)

t.y visų šių variantų apibendrintas bruožas būtų toks: nutolęs taškas (VE) abstrahuoja duomenų ir/arba kompiuterių pasiekiamumą iš kitų vietų (kur jos bebūtų – gmail, kitame serveryje per ssh, web_dav, ar jungiamasi prie kažko per VPN).

Nevardinsiu standartinių panaudojimo galimybių, kur VPS naudojami kaip operacinės sistemos vienetai su garantuotais sisteminių resursų vienetais (skirtingai nei shared hostinime).

Paprastai kalbant, šiandien naudojant virtualizaciją yra palaikoma didžioji dalis dedikuoto serverio savybių už priimtinesnę kainą. Ir nebėra jokio pagrindo jos bijoti.

Pagal SpeedTest.net Lietuva - pirmoji!

Kovo pabaigoje savo duomenų centre įdiegėme serverį, aptarnaujantį užklausas tų žmonių, kurie nori išmatuoti savo interneto ryšio spartą. Rezultatai su atitinkamais duomenimis iš kitų šalių yra palyginami automatiškai ir yra reprezentatyvūs tarptautiniame kontekste.

Lietuviškasis Speedtest.net serveris nuo įdiegimo dienos aptarnavo daugiau nei 75 tūkstančius testų. Vidutinis rezultatas – 11 Mbps (megabitų per sekundę) duomenų gavimo bei 8 Mbps duomenų siuntimo sparta. Pavyzdžiui, JAV ryšio sparta yra atitinkamai 6 Mbps ir 1 Mbps.

Pagal duomenų gavimo (angl. download) spartą Lietuvą šiuo metu lenkia tik Pietų Korėja, Japonija ir Švedija, garsėjančios ypač moderniomis duomenų perdavimo infrastruktūromis. Pagal duomenų siuntimo (angl. upload) spartą pirmaujančiai Lietuvai neprilygsta net Japonija.

Svetainėje Speedtest.net, kurioje internautai gali išmatuoti savo interneto ryšio spartą, per mėnesį atliekama 20 milijonų testų. Šis projektas, jungiantis kelis šimtus po visą pasaulį išdėstytų serverių, laikomas interneto spartos testavimo standartu. Vartotojui atliekant testą parenkamas arčiausiai esantis serveris.

Interneto ryšio spartą nulemia duomenų perdavimo infrastruktūra. Jos pažangumas priklauso nuo interneto ryšio kanalų pralaidumo tarp vartotojo kompiuterio ir interneto turinio. Turinys – tinklapiai, el. paštas – yra saugomas duomenų centruose.

HOSTEX duomenų centras, kuriame įkurtas Speedtest.net serveris, turi tiesioginius šviesolaidinius sujungimus su visais didžiausiais interneto paslaugų tiekėjais, dėl to bet kuris Lietuvoje esantis interneto vartotojas turi didžiausios įmanomos spartos ryšį su tinklapiais, esančiais šiame duomenų centre.

Speedtest.net duomenimis, didžiausio pralaidumo interneto ryšio kanalus turi vartotojai Kauno apskrityje. Vilniaus apskritis yra antroje, Šiaulių – trečioje vietoje.

• http://www.modrails.com/install.html

Be to, norint “išspausti” maksimumą, visai pravartu pagalvoti apie:

• http://www.rubyenterpriseedition.com/

Mūsų dedikuotuose serveriuose naudojamoje ir teikiamoje CentOS Linux operacinėje sistemoje diegimas vyksta taip:

yum install ruby ruby-libs ruby-mode ruby-rdoc ruby-irb ruby-ri ruby-docs

Tada reikėtų atsisiųsti “gem” paketą (”ruby” paketų valdytoją). Rašymo metu tai galima padaryti iš:

• http://rubyforge.org/frs/?group_id=126

arba tiesiog nuėjus į

• http://rubygems.org/

Rašymo metu vėliausia versija yra rubygems-1.3.2.tgz. Siųstis reikia vėliausią esančią versiją.

Tada reikia vista tai įdiegti:

Parsisiunčiame vėliausią versiją į savo serverį. Tai galima daryti į bet kur, bet mes darysime tai į “root” namų katalogą /root. Taigi:

# cd /root

# wget http://rubyforge.org/frs/download.php/55066/rubygems-1.3.2.tgz

# tar -xvvf rubygems-1.3.2.tgz

# cd rubygems-1.3.2

# ruby setup.rb

Kai jau “gem” bus instaliuotas, tuomet diegiame “passenger” gem’ą:

gem install passenger

Ir paskutinis “štichas” – apache modulio diegimas:

passenger-install-apache2-module

Paskutiniame etape viskas turėtų apsiriboti pora “Enter” mygtuko paspaudimų.

Jei jūsų Rails programa yra kataloge “/somewhere”, tai Apache HTTPd serveriui nurodykite tokius parametrus:

<VirtualHost *:80>
ServerName www.yourhost.com
DocumentRoot /somewhere/public    # <– būtinai reikia nurodyti ‘public’!
</VirtualHost>

Linksmo pasivažinėjimo geležinkeliais!

Kadangi serveryje galima talpinti ne vieną o daug svetainių, Plesk’e standartiškai nustatyta, kad naršyklėje įvedus serverio IP adresą atsidarys standartinė “užsklanda”, standartinis Plesk puslapis.

Dažnai būna patogiau kai kreipiantis į serverį nurodytu adresu atsidaro viena iš serveryje talpinamų svetainių. Tai nustatyti nėra sudėtinga: tereikia prisijungti prie Plesk valdymo įrankio adresu https://jusudomenas.tld:8443, eiti į Server > IP Addresses, stulpelyje Hosting yra skaičius, rodantis, kiek svetainių yra sukurta Pleske. Spragtelėjus šį skaičių galėsite nurodyti reikiamą domeną ir spragtelėję Set As Default nustatysite kad domenas būtų standartinis.

1. Aukščiausio lygio domenas, tokie kaip .lt, .lv, .com, .net ir kiti
2. Antro lygio subdomenas, toks kaip “vardas”, “imone” ar pan.

“vardas.lt” ar “imone.com” domenai yra tie, kuriuos galime Jums užregistruoti :) Piešdėlis “www” yra Jums suteikiamas automatiškai, papildomai galėsite susikurti savo subdomenus, tokius kaip “paveksleliai.manodomenas.lt”, “blog.manodomenas.lt” ar bet kokį kitą. Tai priklauso nuo jūsų vaizduotės ir poreikių.

Taigi – internete registruodami domeną nurodykite jį be “www”. Viskuo kitu pasirūpinsime mes…

yum –enable rpmforge install monit -y

monit konfigūravimas paprastas, dažnu atveju pakanka atkomentuoti eilutes faile /etc/monit.conf. Tam galite naudoti teksto redaktorius nano, pico, mcedit. Pastarasis patogus pradedantiesiems vartotojams, panašus į Windows sistemoje naudojamą ‘Total Commander’.
Atsidarykite failą:

mcedit /etc/monit.conf

Jei sistemoje nėra mcedit programos, susiinstaliuokite paketą mc:

yum install mc -y

Pradžiai pakaks atkomentuoti šias eilutes(Jų reikšmės pateiktos standartinės):

set daemon  120

# žemiau nurodykite pašto serverį laiškų siuntimui
set mailserver mail.domain.tld

# žemiau nurodykite el. pašto adresą laiškų siuntimui
set alert sysadm@domain.tld

check system host.domain.tld

# žemiau nurodykite sąlygas kada reikia siųsti laiškus
if loadavg (1min) > 4 then alert
if loadavg (5min) > 2 then alert
if memory usage > 75% then alert
if cpu usage (user) > 70% then alert
if cpu usage (system) > 30% then alert
if cpu usage (wait) > 20% then alert

Atlikę reikiamus pakeitimus išsaugokite failą ir paleiskite servisą:

/sbin/service monit start

Ši komanda leis startuoti monit servisui ir po VDS perkrovimo:

chkconfig –level 345 monit on

Serverio apkrovimui pasiekus aprašytas reikšmes, nurodytu el.pašto adresu apie tai bus išsiųstas pranešimas.

Šių metų WebhostingDay konferencijoje pagrindinė linksniuojama tema – Cloud computing. Visi apie tai šneka, kiekvienas gamintojas ar paslaugų tiekėjas laiko garbės reikalu turėti bent kažkokį produktą “debesyje”.

Tikslaus apibrėžimo kas yra Cloud computing nėra. Bendrąja prasme – tai techninių resursų suabstraktinimas kai naudotojui nebesvarbu kur ir kaip veikia techninė įranga kurioje veikia programos (aplikacijos).

Pagrindinės Cloud computing savybės:

• Techninės įrangos, skaičiavimus atliekančių resursų ar taikomųjų programų suabstraktinimas.
• Moki tik už tai ką naudoji, tik tol kol naudoji, jokių ilgalaikių investicijų (”Zero CAPEX“).
• Pilna paslaugų sukūrimo, plėtimo ar išjungimo automatizacija.
• Galimybė greitai plėstis atsiradus naujiems poreikiams bei lanksčiai sumažinti resursus ir mokėti mažiau.
• Išnaudojamas resursų paskirstymo efektas kai vienų klientų sumažėjusį resursų poreikį gali panaudoti kiti klientai.
• Self-healing – sistema pati sureaguoja į tam tikrų komponentų gedimą ir perkelia resursus į kitą vietą.

Sutinku, sudėtinga suvokti.

Beje, jei kas klaustų – HOSTEX VDS serverius tikrai galima pavadinti Cloud computing. :)

P.S. Ar žinote kur saugomi Jūsų Google Mail laiškai? O Jūsų Facebook žinutės? ]]> http://www.hostex.lt/blog/2009/03/kas-yra-debesis/feed/ 4 http://www.hostex.lt/blog/2009/03/startavo-webhostingday-2009-konferencija/ http://www.hostex.lt/blog/2009/03/startavo-webhostingday-2009-konferencija/#comments Wed, 18 Mar 2009 14:58:52 +0000 Martynas Nikolajevas http://www.hostex.lt/blog/?p=23 Šiandien startavo didžiausia Europoje hostingo industrijos konferencija WebhostingDay 2009. Tai kasmetinis renginys, tradiciškai vykstantis Bruehl miestelyje (Vokietija) kiek nestandartinėje aplinkoje – Phantasialand pramogų parko teritorijoje. Tiesa, plačiosioms lankytojų masėms parkas šiuo metu dar nėra atidarytas, tad visa teritorija “atitenka” hosteriams.

Keletas skaičių apie konferencija ir hostingo rinką: prieš metus konferenciją aplankė apie tūkstantį specialistų, o šiemet dalyvių skaičius išaugo iki 2,5 tūkst. suvažiavusių iš 40 valstybių! Nepaisant globalaus ekonomikos nuosmukio, ši industrija ir toliau auga: 2009-aisiais, priklausimai nuo regiono, planuojamas 10-25% metinis rinkos augimas.

Hostingo paslaugų kompanijos kaip niekas kitas dabar gali padėti verslui sutaupyti ir efektyviau išnaudoti IT infrastruktūrą. Čia svarbų vaidmenį atlieka keleta faktorių – duomenų centrų operatoriai išmoko taupiai naudoti elektros energiją; virtualizacijos pagalba efektyviau išnaudojami techniniai resursai bei sumažinami poreikiai kapitalo investicijoms skirtoms įrangos įsigijimui; hostingo automatizacijos sistemos efektyviai valdo didelį serverių ūkį.

Iš esmės visi kalbinti konferencijos dalyviai deklaravo savo atstovaujamu įmonių apyvartų ir klientų skaičiaus augimą. Produktų srityje jaučiamos sekančios tendencijos: į masinę auditoriją orientuotų produktų (pvz.: “standartinis” svetainių talpinimas) vartotojų skaičius nors ir auga, tačiau maržos krenta; bet kitose produktų kategorijose (pvz.: valdomas hostingas, konsultacijos, licencijų nuoma, aplikacijų hostingas) jaučiamas rinkos aktyvumas bei augantis poreikiams šio tipo paslaugoms.

Pirmasis žingsnis – Paslaugos užsakymas pas naują tiekėją.

Jeigu nusprendėte perkelti svetainę pas naują paslaugos tiekėją, pradžioje Jums reikia užsisakyti paslaugas. Jeigu Jūsų svetainėje naudojama duomenų bazė, įsitikinkite, kad naujas paslaugų paketas naudoja tą pačią duomenų bazės technologiją. Jeigu svetainė naudoja ASP (Active Server Pages), tokiu atveju jums reikalingas hostingo planas veikiantis WINDOWS platformoje. Jeigu svetainė naudoja PHP kalbą ir MySQL duomenų baząę - Jums greičiausiai tiks LINUX pagrindu veikiantis hostingo serveris. Saugiausia pasirinkti būtent šią platformą, didžioji dauguma svetainių talpinamos Linux serveriuose. Yra begalės kitų technologijų, kurių pagrindais sukurtos svetainės, tad būtina įsitikinti, kad svetainė veiks naujo paslaugos tiekėjo serveryje. Užsisakę paslaugas galime keliauti link antrojo žingsnio.

Antrasis žingsnis – Atsarginė esamos svetainės kopija

Yra keletas būdų padaryti rezervines esamos svetainės kopijas. Populiariausias – FTP protokolu į savo kompiuterį perkelti visus svetainės duomenis (jeigu naudojama duomenų bazė, reikia išsaugoti ir ją), kuriuos vėliau tokiu pačiu principu perkelsite į naują hostingo serverį.

Trečiasis žingsnis – El. pašto dėžučių sukūrimas

Tam, kad paslaugos migracija įvyktų sklandžiai, naujame hostingo serveryje Jums reikia susikurti el. pašto dėžutes, kad vėliau nukreipus Jūsų domeną į naują serverį sutrikimai su el. paštu būtų minimaliai skausmingi. Sukūrus el. pašto dėžutes naujame serveryje, pašto programoje taip pat reikia pakeisti nustatymus kad prisijungtumėte prie naujo serverio.
Jeigu šiuo metu (kai dar paslauga neperkelta) el. paštui skaityti naudojatės webmail sistema, patartina visus laiškus parsisiųsti į savo kompiuterį su el. pašto programa arba (jeigu yra galimybė) atlikti eksportavimą tiesiai iš webmail sistemos. (Šie veiksmai reikalingi jeigu norite išsisaugoti senus laiškus).

Ketvirtasis žingsnis – Svetainės perkėlimas į naują serverį

Svetainę įkelti į naują serverį galite tokiu pačiu principu, kaip ir darėte jos atsarginę kopiją – FTP protokolu. Gali skirtis direktorijų pavadinimai į kuriuos reikėtų kelti svetainės bylas, variantai gali būti panašūs į šiuos: /httpdocs/ , /www/ , /www-data/ arba /www/data/. Jeigu svetainėje naudojama duomenų bazė, reikėtų atlikti jos importavimą.

Atlikus svetainės failų ir duomenų bazės perkėlimą į naują serverį būtina patikrinti ar svetainė veikia korektiškai. Jeigu naudojatės windows operacine sistema tuomet hosts byloje (pvz.: c:\windows\system32\drivers\etc\hosts) su teksto redaktoriumi (gali reikėti Administratoriaus teisių), bylos apačioje įrašykite tokią eilutę (duomenis reikia rašyti tikrus, t.y. IP adresas turi būti naujo serverio kuriame laikoma Jūsų svetainė, o www.jusu_domenas.lt – tikrasis jūsų domenas), pvz.:

192.168.0.1   www.jusu_domenas.lt

Išsaugojus pakeitimus hosts byloje ir naršyklėje surinkus www.jusu_domenas.lt svetainę užkraus iš naujo serverio ir Jūs galėsite pamatyti ar viskas perkelta ir funkcionuoja korektiškai. Atlikus testavimą įrašą iš hosts bylos pašalinkite.

Penktasis žingsnis – Domeno nukreipimas į naują serverį.

Perkėlus svetainę ir atlikus jos veikimo testus atėjo laikas nukreipti domeną į naują serverį. Tam, kad domenas būtų nukreiptas į naują serverį, Jums reikia pakeisti vardų serverių reikšmes į naujojo tiekėjo. Juos jums gali suteikti įmonė, kurioje užsisakėte hostingo paslaugas, esantis paslaugos tiekėjas arba domenus registruojanti institucija. Turėkite omenyje, kad kiekvienas paslaugos tiekėjas naudoja skirtingus laiko nustatymus DNS zonoms atnaujinti. Domenui atlikus DNS zonos pakeitimus į naują serverį gali kreipti jau po 5 minučių, gali ir po 24 valandų. Šioje vietoje rekomenduojame palaukti kol DNS įrašai atsinaujins.

Šeštasis žingsnis – Nutraukite seną hostingo paslaugų teikimo sutartį

Jeigu svetainės perkėlimas pavyko sklandžiai ir viskas veikia kaip ir tikėjotės, laikas nutraukti seną paslaugos teikimo sutartį. Nutraukėte sutartį? Sveikiname, Jūsų svetainė sėkmingai perkelta į naują hostingo serverį pas kitą paslaugų tiekėją.

Išvados

Taigi, kaip pamatėme svetainės perkėlimas pas kitą paslaugos tiekėją išties yra nesunkus darbas, jeigu laikysitės aukščiau aprašytų žingnių eiliškumo šis procesas minimaliai sutrikdys Jūsų svetainės bei el. Pašto paslaugų veikimą.